Žemėlapis

Šis žemėlapis skirtas ne tik ieškoti ir tyrinėti. Tu taip pat gali tapti aktyviu jo kūrėju. Registruok ir žemėlapyje pažymėk modernizmo pastatą, kuriame gyveni ir trumpai jį aprašyk. Net jei tokiame pastate ir negyveni, bet turi savo mylimiausią ir juo domiesi – tapk virtualiu jo šeimininku ir pildyk aprašymo turinį.

Siųsti vietos pridėjimo užklausą
Resize the map
300 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
  • Pagal naujausią datą
  • Pagal vėliausią datą
  • Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
  • Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
Patikslinkite paiešką
Ieškoti pagal raktinį žodį
Maršrutai
Statybos metai
Architektas
Vietovė
Loading

Šio pastato atsiradimas tiesiogiai sietinas su žymaus lietuvių kolekcininko Mykolo Žilinsko sukauptu 1600 meno kūrinių rinkiniu. Miestui padovanotą kolekciją reikėjo „apgyvendinti“, todėl buvo pastatytas pastatas, kuriame ji būtų saugoma ir eksponuojama. Galiausiai, ši kolekcija nebetilpo Paveikslų …

„Ateitininkai“ – katalikiškoji jaunimo organizacija, kuri šalia visuomeninės ir šviečiamosios veiklos rūpinosi ir savo narių, tarp jų ir studentų, materialiniu rėmimu, stengėsi sudaryti sąlygas mokytis nepasiturintiems jaunuoliams. 1928 m. duris atvėręs pastatas tapo organizacijos prieglobsčiu, jos …

Pastatas sukomponuotas iš dviejų atskirų dviaukščių pastatų. Nors abu pastatai turi atskirus įėjimus, tačiau juos tarpusavyje jungia uždaras koridorius. Ties šia jungtimi į viršų kyla vertikalusis šio komplekso akcentas – vandentiekio bokštas su apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria įspūdinga Nem…

Šalia bažnyčios buvo pastatytas klebonijos pastatų ansamblis, kurį ir šiandien sudaro bent keletas erdviame sklype išdėstytų pastatų: klebonijos pastatas, didžiulis ir ilgas klojimas, vežiminė. Šalia klebonijos gyventojų iniciatyva įrengta ir improvizuota scena, tarnaujanti įvairiems kaimo gyventojų…

Vandens bokštas tai inžinerinis statinys – vandens tiekimo sistemos dalis – kurio pagrindinė dalis yra tam tikrame aukštyje iškeltas vandens rezervuaras. Talpykla skirta vandens atsargoms kaupti ir naudoti didžiausio vandens poreikio metu, o vandens pakėlimas sukuria slėgį vandentiekio tinkle.…

Naujieji Vyskupų rūmai tarpukariu išdygo istorine preitimi „tirštoje“ vietoje, buvusioje bernardinų valdoje ir kapinių teritorijoje. Vėliau, XIX a. antroje pusėje, ši vieta tapo visai Lietuvai iki šiol svarbiu katalikybės centru, ne veltui vadinamu Kauno Vatikanu.…

Statytas kaip vienos ryškiausių ir gausiausių tautinės studentų draugijos rūmai, nepaisant okupacijų ir negandų, pastatas tarnavo ir iki šiol tarnauja vaikų ir jaunimo aktyvaus, kultūringo ir pilietiško laisvalaikio ugdymui. Pastatas ne tik reprezentuoja geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius, bet i…

Draugijos rūmai – būdingas visuomeninėms draugijoms skirtų pastatų pavyzdys. 1907 m. įkurta lietuvių katalikių tarnaičių draugija rūpinosi moterų, daugiausia atvykusių iš provincijos dirbti į miestą, socialiniais, buities ir dvasiniais reikalais.…

Tai antroji žydų gimnazija Kaune, veikusi Kaune iki okupacijos 1940 m. Joje dėstyta hebrajų kalba, o mokyklos pavadinimas kilo nuo 1920 m. ją įkūrusio žymaus žydų švietėjo, sionisto, hebrajų klasikinės filologijos tyrinėtojo Moišės Švabės.…

Išskirtinės architektūros, itin dekoratyvus namas priskirtinas grupei 3 deš. laikotarpiu Kaune išdygusių gyvenamųjų namų. Visi jie pasižymi įmantria, laikmečiui būdinga puošyba. O tai, kad namą projektavęs architektas L. Ritas, vėliau, 4 deš. eigoje, suprojektavo ir gausybę modernių pastatų, atspind…

Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo dar XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais ir Lietuvių dailės draugijos veikla. 1921 m. Steigiamasis Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos įstatymą. 1922 m. remiantis juo, Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visu…

Meno mokyklos tikriausiai daugeliui asocijuojasi su margaspalvėmis asmenybėmis ir ne mažiau margu bei įdomiu pačių mokyklų gyvenimu. Trečiojo XX a. dešimtmečio Kaunas tituluotas Mažuoju Paryžiumi, o koks Paryžius be Monmartro, tiesa? Ne veltui juo kai kada pravaržiuojamas vienas iš Kauno rajonų – Ža…

Šiandien tai namas, pro kurį, turbūt, nepraeina nei viena, apie Kauno tarpukario architektūrą vedama ekskursija. Ir bene visos jų stengiasi parodyti ne mažiau nei visas šis namas įspūdingą jo kiemo fasadą. Namas statytas tuo pačiu metu kaip ir Lietuvos bankas, todėl abu pastatai atliepia istoristinė…

Šalia legendinio Kauno viešbučio ir restorano „Metropolis“ prišlietas naujasis viešbučio pastatas ištikrųjų buvo ne atskiras, o ankstesnį viešbutį papildantis naujas korpusas. Jis buvo projektuojamas kaip svarbiausias ir reprezentatyviausias sostinės viešbutis – čia apsistodavo užsienio svečiai, dip…

Itin dekoratyvus namas priskirtinas grupei 3 deš. laikotarpiu Kaune išdygusių gyvenamųjų namų. Visi jie pasižymi įmantria, laikmečiui būdinga puošyba. O tai, kad namą projektavęs architektas L. Ritas, vėliau, 4 deš. eigoje, suprojektavo ir gausybę modernių pastatų, atspindi iki tol vyravusį užsakovų…

Kauno muzikinis teatras, anuomet vadintas Valstybės teatru, yra neatsiejamas Kauno simbolis, o greta esantis, daugiau nei pusantro šimto metų skaičiuojantis Miesto sodas, yra ta vieta, greta kurios gimė visi didieji Kauno teatrai. Tačiau šios kultūrinės miesto pynės unikalumą kuria ne tik čia veikia…

Viena artimiausių Nemuno upei – Kęstučio gatvė – dažna to meto fotografų apsilankymo vieta. Apie tai liudija nemažai išlikusių įvairių laikotarpių potvynio nuotraukų, kuriose galime matyti įvairias šios gatvės perspektyvas. Dėmesio nestokojo ir Kęstučio g. 79 namas.…

Kaip ir Akademijos vandens bokštas, šis statinys puikiai veikia ne tik kaip vandens tiekimo infrastruktūros dalis, bet ir kaip orientyras. Abu bokštai pravažiuojami „Via Baltica“ magistraliniu keliu ir savotiškai „atžymi“ didesnes gyvenvietes šalia šio kelio. Bokštas statytas siekiant patenkinti aug…

Juragiai – tai kaimas Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, šalia magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Nors gyvenvietės istorija yra kur kas senesnė, didelę įtaką jos vystymuisi suteikė Juragių radijo ir televizijos stotis, savo veiklą pradėjusi 1978 m. Suintensyvėno gyvenamųjų …

Statyta 1809 m., Garliavos bažnyčia nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais: buvo susprogdinti bokštai, dalis skliautų, skilo sienos, sudegė klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai.…

Valda su namais Parodos g. 9 (medinis) ir 11 (mūrinis, trijų aukštų) tarpukariu priklausė inžinieriui Stasiui Čiurlioniui. Pirmiausia, 1920 m. pastatytas medinis, sodybinio tipo namas. Triaukštis namas greta iškilo 1933 m. Valda turėjo erdvų, į kalną besitęsiantį šlaitą.…

Vandens bokštas tai inžinerinis statinys – vandens tiekimo sistemos dalis – kurio pagrindinė dalis yra tam tikrame aukštyje iškeltas vandens rezervuaras. Talpykla skirta vandens atsargoms kaupti ir naudoti didžiausio vandens poreikio metu, o vandens pakėlimas sukuria slėgį vandentiekio tinkle.…

Ši valda su joje stovėjusiais mediniu ir mūriniu gyvenamaisiais namais tarpukariu priklausė inžinieriui Stasiui Čiurlioniui. Pirmiausia, 1920 m. pastatytas medinis, sodybinio tipo namas. Triaukštis mūro namas, veikiausiai, statytas nuomai, greta iškilo 1933 m. Šeimininkui taip pat priklausė erdvi, n…

Boriso Freidbergo, statybos medžiagų ir indų prekybos parduotuvių savininko namas. Projekto autorius arch. Leonas Ritas, 1937 m. Name buvo 14 butų, vandentiekis, nuotekos, cenrinis šildymas.…

Tai buvo moderniausia žydų gimnazija Lietuvoje, įkurta dar 1915 m. vokiečių okupacinėje kariuomenėje tarnavusio vyriausiojo rabino Rozenbako pastangomis. Šio, 1931 m. pastatyto pastato statybas dosniai rėmė JAV gyvenęs žydų filantropas Eduardas Čeisas.…

Tai buvo namas iš kurio neišėjus buvo galima stebėti kaimynystėje vykusias dainų šventes. Balkonu į gatvę atsigręžusiame name 1928 m. apsigyveno Šaulių sąjungos vado adjutantas Antanas Gedmantas su šeima.…

Gydytojas, brigados generolas ir visuomenininkas Pranas Vaiciuška (1876–1939) – reikšminga tarpukario Lietuvos asmenybė, aktyviai prisidėjusi prie valstybės kūrimo ir anapilin pasitraukusi kartu su jos saulėlydžiu. Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą, kuriame mokėsi su daugeliu lietuvių i…

Šio pastato statybas lėmė būtinybė turėti modernią, su gera technine įranga valstybinę spaustuvę, kuri turėjo visiškai patenkinti valstybinius spaudos poreikius. Pastatui projektuoti 1923 m. paskelbtas pirmasis tarptautinis architektūros konkursas to meto Lietuvoje.…

Tai pastatas, kuris anuomet skelbė: „Teisingumas yra valstybių pagrindas“. Tarpukario laikotarpiu sukurta vos keletas pastatų skirtų valstybės įstaigoms, todėl šie negausūs pavyzdžiai leidžia mums pažvelgti, kaip valstybė siekė reprezentuoti save architektūrinėse erdvėse. Čia įsikūrė Teisingumo mini…

Šio namo statytojai ir šeimininkai tarpukariu buvo Viktoro ir Bety Rėklaičių šeima – pavyzdinis veiklių ir visuomeniškų to metų žmonių duetas. Įsitvirtinę Kaune, Rėklaičiai 1933 m. pasistato nuosavą namą, kurio projekto autorius yra Klaudijus Dušauskas-Duž. Šiandien namas glūdi pasislėpęs viename iš…
Informacija

Jei tai viešasis pastatas, pamėginkite jį įvardinti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui: Valstybės teatras (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) arba Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija). Jei tai gyvenamasis namas ir jei žinote jo statytojų vardus ir pavardes – nurodykite juos, pavyzdžiui: V. Pavardenio namas arba V. ir V. Pavardenių namas. Jei nežinote – įvardinkite paprastai, pavyzdžiui: Gyvenamasis namas.

Nuotraukų parinkimas

Pasirinkite nuotraukas

GPS koordinatės

Nuotraukų galerija