Vietos

Siųsti vietos pridėjimo užklausą
Resize the map
334 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
  • Pagal naujausią datą
  • Pagal vėliausią datą
  • Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
  • Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
Patikslinkite paiešką
Ieškoti pagal raktinį žodį
Maršrutai
Statybos metai
Architektas
Vietovė
Loading

Tai namas, kuriuo prasideda arba kuriuo baigiasi V. Putvinskio gatvė. Priklauso nuo to, iš kurios pusės eisi. Todėl šis namas ne tik pasitinka užduodamas toną, bet ir palydi kiekvieną einantį šia gatve. O ji išties skambi – čia į bendrą kompoziciją susilieją puikių architektūros kūrinių gama.…

Tai įdomus, dviejų skirtingų, tačiau to paties architekto suprojektuotų ir tuo pat metu pastatytų gyvenamųjų namų kompleksas. Jų vertę kuria ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ją padiktavusi kalvota sklypo vieta ir gatvių kampas, pagal kurį „nubanguoja“ pastatų kontūrai.…

Neabejotinai ryškiausią pėdsaką miesto suklestėjime tarpukario laikotarpiu paliko jo ilgametis burmistras Jonas Vileišis. Jo iniciatyva statytame name buvo įrengtos butas namo savininkui, o likusios paskirtos nuomai. Šis objektas turi išskirtinę reikšmę šalies diplomatijos istorijai, nes 1934–1938 m…

Šio namo užsakovas ir statytojas – Lietuvos diplomatas Bronius Edmundas Dailidė. Nuo 1921 metų jis ėjo įvairias pareigas Lietuvos respublikos vyriausybėse, buvo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Latvijai, Estijai ir Suomijai. Gyvenamojo namo projektą šalia Žiemos uosto parengė architekt…

Iš pažiūros itin konservatyvų pastatą projektavo Vytauto Didžiojo universiteto absolventas Stanislovas Bukovskis, šiame gyvenamajame name „paslėpęs“ ne vieną architektūrinį siurprizą. Vienas būdingiausių kaunietiškos architektūros bruožų – pastato fasadų dvilypumas, pasireiškiantis tradicijos ir nau…

Šį namą 1931 m. pasistatė ir jame apsigyveno Valerijonas ir Paulina Miliauskai. Projektą parengė ir statybos darbų priežiūrą vykdė inžinierius Vincas Ruškevičius. Tačiau jau 1933 m. Miliauskai šį namą parduoda Kerpių šeimai – dabartinių namo šeimininkų seneliams ir proseneliams.…

Tai vienas ankstyviausių tarptautiniam modernizmui artimų namų Kaune, pasižymintis konstruktyvumu, lakoniškumu ir darniomis proporcijomis. Dviaukštis kotedžo tipo namas komponuotas asimetriškai, laiptuoto kontūro.…

Žymus advokatas, visuomenės veikėjas prof. Petras Leonas sklypą šioje vietoje įsigijo dar 1906 metais. 1924 metais architektas Edmundas Frykas jam suprojektavo trijų aukštų, istoristinių formų namą, tačiau tais pačiais metais darbą perėmė techninę priežiūrą vykdęs inž. Leonas Ritas, kuris, pasinaudo…

Nepriklausomybės kovos tapo viena pamatinių naujųjų laikų valstybės istorijos ašių, o šių kovų dalyviams stengtasi visokeriopai atsilyginti. Visgi, po karo ir negandų atsikuriančioje jaunoje valstybėje, daugelis procesų stokojo laiko ir lėšų. 1935 m. pastatytas Karo invalidų bendrabutis su „pelningu…

Lietuvos banko rūmai Kaune – vienas prabangiausių ir reprezentatyviausių tarpukario Lietuvos pastatų. Maža to, „Kauno Luvru“ tituluojamas pastatas – bene geriausiai restauruotas ir saugomas XX a. pirmosios pusės Lietuvos architektūros pavyzdys.…

Šiame name 1923–1957 m. gyveno statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje Kazimieras Vasiliauskas.…

Šis namas garsus tuo, kad jame gyveno ne tik literatūrologas, profesorius M. Račkauskas, bet ir jo žentai, žymūs rašytojai A. Venclova ir P. Cvirka.…

Šiame sodybinio tipo name 1925–1944 m. gyveno hidrologas, Lietuvos upių tyrinėtojas, profesorius S. Kolupaila, nuo 1922 m. dirbęs Lietuvos universitete Kaune.…

Vienuolyno projektą parengė architektas K. Reisonas. Statyba vyko labai sparčiai: iki 1939 m. Šv. Kalėdų trijų aukštų namas pastatytas iki stogo. 1940 m. birželio 15 d. užėmus Lietuvą bolševikams, neįrengtas vienuolyno namas nacionalizuotas.…

Kompozitoriaus Stasio Šimkaus sodyba, vietinių gyventojų vadinama „Šimkyne.“ S. Šimkus laikomas lietuvių muzikos klasiku. Kompozitoriui dar gyvam esant, pusė visų Lietuvoje dainuojamų autorinių dainų buvo jo kūrybos, o kompozitoriaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje.…

Botanikos sodą kaip mokslo įstaigą Lietuvos prezidento A. Stulginskio įsaku 1923 m. įkūrė Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės mokslininkas, pakviestas dirbti Lietuvoje. Jis iš pradžių buvo Lietuvos universiteto, o paskui VDU Gamtos katedros vedėjas, botanikos sode norėjęs sukaupti augalų pavyzdinę…

Puošnus dviejų aukštų namas savo modernia estetika išsiskiria aplinkinių, daugiausia cariniu laikotarpiu suformuotų pastatų fone. Išskirtinis jo bruožas – kampiniams pastatams būdingas bokštelis su modernizuota karūnėle, veikiausiai tarnavusia kaip atvira terasa su stogeliu arba kaip dekoratyvinis e…

Stambaus administracinio pastato architektūra padikatavo ne tik jo kampinė padėtis, bet ir dviejų įstaigų kaimynystė. Viena buvo skirta Kauno apskrities savivaldybės įstaigoms ir policijos vadovybei, kita – Valstybės saugumo departamentui ir kriminalinei policijai. Rūsyje įrengtos kameros.…

Mažaja Prisikėlimo bažnyčios sese ši šventovė vadinama todėl, kad yra tarsi sumažinta jos kopija, o taip yra todėl, kad ją kūrė tas pats architektas – K. Reisonas. Bažnyčia suprojektuota laikantis reformatų tradicijos – su vientisa didžiule salės erdve ir priekyje įkomponuotu bokštu.…

Santūrios modernistinės architektūros pastatas atliepia jo paskirtį – ligonių kasos anuomet buvo ne tik socialinio draudimo įstaigos, bet ir dabartinių poliklinikų pirmtakės. Kampinę pastato padėtį pabrėžia suapvalinta kampinė dalis ir įtrauktas pagrindinis įėjimas.…

Šis puikiai į kvartalą įsiliejantis, kompaktiškas modernistinis daugiabutis buvo pritaikytas ne tik gyventi, bet ir verstis privačia praktika. Butai pritaikyti priimti klientus – iš laiptinės vedė atskiri įėjimai į darbo kabinetus su laukiamaisiais. Įdomu ir tai, kad nuo statybų pradžios iki pabaigo…

Šio modernistinio daugiabučio nuotraukas jau anuomet tiražavo periodinė Kauno spauda. Pastatas laikytas „modernišku, pavyzdiniu“ ir 1937 m. įtrauktas į premijuotinų sąrašą. Žinoma, labiausiai įsimenanti namo detalė – priekinį fasadą puošiantys „prancūziškojo“ tipo balkonai.…

Šio pastato projektuotojui teko komplikuota užduotis – nepatogiame ir ilgame sklype sutalpinti 12 klasių mokyklą ir pedagogikos muziejų. Sprendimas – ilgas ir nutysęs pastatas, kurį tarsi sustabdo du pastato korpusai. Juose įrangti įėjimai specialiai įgilinti tam, kad ilgo pastato įspūdis būtų dar r…

1932-ieji. Kaip tuo metu Kaune įprasta, bendrai statytis namą susiburia keli tos pačios profesijos atstovai – tokiu būdu Kaune atsirado nemažai daugiabučių. Juose įsikurdavę savininkai dažnai čia ne tik gyvendavo, bet ir dirbdavo. Šio namo atveju tai buvo keturi gydytojai.…

1937 m. pastatyto gyvenamojo namo su ligonine projekto autorius architektas S. Kudokas. Pastato pusrūsyje buvo virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos bei samdinių kambariai. Pirmame aukšte buvo šeimininkų butas, ligonių laukiamasis ir daktaro kabinetas. Antrame – V. Kuzma įrengė 10 lovų ligoninę, kuri…

Šio pastato projektas nėra originalus. Išlikę dokumentai liudija, kad jis „nurašytas“ nuo kito panašaus projekto, pritaikant jį Kaunui. Originali pastato funkcija – sveikatos centras, kuriame buvo įrengta sporto salė, ambulatorija. Jame taip pat vyko žydų bendruomenės susitikimai ir kultūriniai reng…

Namo statybos vyko dviem etapais. Iš pradžių, 1931 metais, architektas V. Landsbergis suprojektavo namą signataro Petro Klimo broliui Sergijui Klimui. 1939 m. namo valdytoju tapo diplomatas Kazys Škirpa, kurio iniciatyva buvo pastatytas antrasis namo korpusas ir garažas.…

Siauruoju galu į gatvę atgręžto keturaukščio namo grožį kuria trijų skirtingų tūrių kompozicija. Unikalaus žavesio ir modernumo pastatui taip pat suteikia linijų žaismas, suapvalinti kampai, įgilinta pirmojo aukšto dalis ir smulkieji dizaino elementai: turėklai, vartų puošyba.…

Senasis „Pienocentro“ bendrovės pastatų kompleksas – vienas unikaliausių industrinio tipo tarpukario modernizmo paveldo objektų ne tik mieste, bet ir Lietuvoje. Stovintis ankstyviausiojo Kaune – Karmelitų – pramonės rajono vietoje.…

Šį namą 1933 metais pradėjo statytis Ksenija Langienė – Kauno elektros stoties direktoriaus Artūro Langės našlė. Šių dienų kauniečio akiai, iš pirmo žvilgsnio, šis namas gal ir nėra išskirtinis, tačiau įsivaizduokite koks modernus jis atrodė prieš daugiau, nei 80 metų!…
Informacija

Jei tai viešasis pastatas, pamėginkite jį įvardinti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui: Valstybės teatras (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) arba Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija). Jei tai gyvenamasis namas ir jei žinote jo statytojų vardus ir pavardes – nurodykite juos, pavyzdžiui: V. Pavardenio namas arba V. ir V. Pavardenių namas. Jei nežinote – įvardinkite paprastai, pavyzdžiui: Gyvenamasis namas.

Nuotraukų parinkimas

Pasirinkite nuotraukas

GPS koordinatės

Nuotraukų galerija