Vietos

Siųsti vietos pridėjimo užklausą
Resize the map
241 Rezultatų(-ai)
Vietų atvaizdavimo pasirinkimas
  • Pagal naujausią datą
  • Pagal vėliausią datą
  • Pagal pavadinimą nuo A iki Ž
  • Pagal pavadinimą nuo Ž iki A
Patikslinkite paiešką
Ieškoti pagal raktinį žodį
Maršrutai
Statybos metai
Architektas
Vietovė
Loading

Buvusi Kauno rusų gimnazija pastatyta 1925 m. už lėšas, surinktas iš tautinės bendruomenės ir gautas iš Lietuvos valstybės. Sklypas statybai buvo išskirtas nuo XIX a. vid. stačiatikiams skirtos Kauno senųjų kapinių dalies. Šią dalį išsinuomojo mokytojų draugija „Mokslas-Šviesa“. Pastatą suprojektavo…

Antrųjų maldos namų atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su Įgulos soboro perdavimu katalikams ir Lietuvos kariuomenei. Naujosios cerkvės projektą parengė architektas A. Frykas, o ji pastatyta 1935 m. Architektūrine prasme ji įdomi tuo, kad čia pabandyta ne tiesiogiai sekti Rusijos cerkvių statybos t…

1930 m. pastatytą kino teatrą „Forum“ suprojektavo architektas K. Reisonas. Pastatas išsiskyrė modernistinės architektūros elementais ir pateisino gero kino teatro vardą. Filmams garsinti buvo įsigyta geriausia aparatūra, pasamdytas „simfoninis orkestras“ (taip spaudoje buvo pavadintas seanso metu g…

Modernistiniais Kauno miesto vartais dažnai tituluojama gatvių sankryžą priešais Geležinkelio stotį įrėmina du architektūriškai išraiškingi, tačiau, deja, šiandien apleisti pastatai. Vienas jų – buvęs „Locarno“, vėliau „Lozanos“ viešbučio pastatas. 1930 m. sklypą nusipirko Amerikos lietuvis Kazimier…

Maisto produktų pramonė tarpukariu buvo dominuojanti Lietuvos pramonės šaka. Pirmasis mėsos eksportui tinkamas bekono fabrikas Kaune imtas statyti 1922 m. Fabriko projektą, pagal anglų užsakymą, parengė vokiečių architektas R. C. Weissigas. Tai buvo tipiško bekono fabriko pavyzdys, sutelktas pagal p…

Modernėjančios ir gausėjančios statybos Lietuvoje skatino ir statybinių medžiagų pramonės plėtrą bei modernizaciją. Viena iš Lietuvos atsilikimo statyboje priežasčių buvo plytų trūkumas. 1923 m. buvo įkurta didžiausia ir moderniausia, aukštos kokybės plytas ir čerpes gaminusi bendrovė „Palemonas“, k…

„Aušros“ kino teatras išsiskyrė lietuviška interjero ornamentika, kuria sukūrė dailininkas Rimtas Kalpokas ir valstybinės amatų mokyklos keramikai. Deja, šio unikalaus interjero išsaugoti iki mūsų dienų nepavyko, liko vienintelis jo fragmentas – mozaika grindyse. Šiuo metu čia įsikūręs skvošo klubas…

Tai pirmasis specialiai kino teatrui pastatytas pastatas Kaune. Ir nors prieš tai kinas Kaune nebuvo jokia naujiena, nuo 1907 iki 1926 m. mieste kinas buvo rodomas ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose, dažniausiai įvairiose salėse.…
\n
Informacija
Nuotraukų parinkimas

Pasirinkite nuotraukas

GPS koordinatės

Nuotraukų galerija