Marsrutai

Kačerginė – inteligentų kurortas

„Stiprus benzino kvapas, riaumojantys garsai ir tonos metalo, prašvilpiančio pro nosį 160-ties kilometrų per valandą greičiu… Maždaug toks vaizdas iškyla prieš akis daugeliui, išgirdus Kačerginės vardą – legendinė žiedinė lenktynių trasa visai čia pat. Tačiau dar visai neseniai Kačerginė buvo nedidelis pulsuojantis kurortas, kuriame galėdavai sutikti rašytojus, gydytojus, architektus ir kitus inteligentus, besiilsinčius verandose ar bevaikštinėjančius upės pakrante.“

1933 m. Kulautuvos ir Kačerginės miesteliams suteiktas kurortų statusas žymėjo jų aukso amžių. Dar XIX a. antrojoje pusėje atsiradę du žvejų kaimeliai: Palankiai ir Kačerginė, buvo paskelbti kurortine vietove. Šio statuso suteikimas ne tik paskatino miestelio plėtrą – buvusių kaimų apsijungimą, bet ir tvarkybą, naujo, o kartu ir unikalaus architektūrinio veido susiformavimą. Galiausiai, tai keitė ir nusistovėjusią gyvenseną. Šalia žvejybos radosi įvairūs, sezoniai aptarnavimo ir paslaugų verslai, kaip ir ūkininkų atvykusiems poilsiautojams parduodama produkcija, jie pildė vietos gyventojų kišenes. Dar XX a. pradžioje čia ėmė poilsiauti ir kūrė J. Biliūnas, J. Jablonskis, S. Šimkus, J. Naujalis, P. Mašiotas. Sakoma, kad J. Biliūno apsakymo „Juozapota“ pagrindinės herojės prototipas buvo vietos dvarininkės T. Dambravičienės duktė Gina, esą, slapta ištekėjusi už kerdžiaus sūnaus, o kai šis ją metė, ji išprotėjusi klaidžiojo po Kačerginės apylinkes.

 

kacergines vila miske

Vila Kačerginėje. M. Plepio nuotrauka, 2018 m.

 

Tarpukariu Kačerginė ir toliau išliko inteligentų pamėgta poilsio vieta. Anuomet čia vilas pasistatė skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, įvairūs verslininkai, inžinieriai, teisininkai, advokatai ir gydytojai. Savo medine architektūra Kačerginė garsėja iki šiol – tai neatsiejama miestelio tapatybės dalis. Nors daugelis Kačerginėje suręstų pastatų buvo paprasti mediniai vasarnamiai, iškilo ir keletas prabangesnių, akį traukiančių vilų. Iš kitų pastatų jos išsiskiria didesniu dėmesiu detalėms bei ypatingais architektūriniais bruožais – kurorto architektūros įspūdį sustiprinančiais ir savininko statusą pabrėžiančiais bokšteliais, detalių kupinais langų rėmais ir stogeliais. Šios vilos laikomos išskirtiniais ir žinomiausiais miestelio pastatais.

Sovietmečiu vilos buvo nacionalizuotos. Prasidėjo naujas jų istorijos puslapis, kuriame jos gyveno savo gyvenimą be senųjų šeimininkų. Pritaikytos įvairiausioms funkcijoms, jos tapo ambulatorijomis, mokyklomis ir kitomis institucijomis. Dauguma vilų prarado pirminę paskirtį ir vaizdą. Negana to, atgavus nepriklausomybę, šios vilos buvo apleistos. Pastaruoju metu situacija ėmė keistis – dabar kelios, naujų savininkų restauruotos, vilos tapo privačiais namais.

 

Vila Kačerginėje, M. Plapio nuotrauka, 2018 m.

 

Kurortinės vietovės išsiskiria gamtos dovanotais turtais: pušynais, tyru oru, Nemuno vingiais, istoriniais paminklais. Gaivus pušynų oras atpalaiduoja, padeda įveikti nuovargį, stresą, atgauti jėgas. Tai puiki vieta pasivaikščiojimams gamtoje arba aktyviam pažintiniam laisvalaikiui visais metų laikais. Kveičiame keliauti ir susipažinti su vienais iš svarbiausių Kačerginės kurorto akcentų – medinėmis vilomis ir jų turtinga istorija.

Šaltiniai: 

Tarptautinės vasaros mokyklos knyga „Ateities kurortas“, 2019 m. 

V. Vladišauskas, Kačerginė: kraštotyrinė medžiaga. Šaltinis: Kačerginės seniūnijos internetinė svetainė.

V. Vitkauskaitė, Vardas – tarpukaris, slaptažodis – modernizmas. Publikacija žurnale „IQ Life“, 2019-10-04.

„STOP juosta“ maršrutas Nr. 46 – Kačerginė

kacergines marsrutas stop juosta
Maršruto veikėjai:

Architekto V. Landsbergio-Žemkalnio anūkė B. Landsbergytė-Cechanavičienė; Europos studijų centro politologas doc. B. Ivanovas; Kačerginės gyventojai: A. Pūkis ir amžininkė, Kačerginės žvejė A. Griketytė.

Architektūros objektai: