Dailininkės M. Žakevičienės namas

Dualumas

Man viskas apie šį namą atrodo dualu. Pradedant tuo, jog vienoje jo pusėje kabo 8, o kitoje jau 10 numeris, nors pastatas tas pats, joks oro ruožas jo neskiria, o ir stovi jis ne dviejų gatvių kampe. Dar šio pastato architektas yra Klaudijus Dušauskas-Duž – istorinės Baltarusijos vėliavos autorius, o ji dviejų spalvų: raudonos ir baltos. Pats architektas tarpukario Kaune tapo asmeniu, jungusiu dvi valstybes – Lietuvą ir Baltarusiją. Jis buvo aktyvus baltarusių tautinio judėjimo veikėjas ir dalyvis, vėliau atvyko į Lietuvą, čia įstojo į universitetą, o baigęs mokslus apsigyveno, Kaune atgulė ir amžinojo poilsio. Galiausiai, šiame name tarpukariu apsigyveno dviejų žinomų to meto šeimų – Kurkauskų ir Biržiškų – nariai.

„Kaunas buvo M. Biržiškos tremtis, nors čia ir buvo ne mažiau aktyvus nei Vilniuje. M. Biržiška priklausė ir rėmė daugelį organizacijų ir būrelių, pats buvo jų nariu. Tarp visų jų taip pat buvo ir Lietuvių–Gudų draugijos narys. Čia, matyt, ir rado architektą K. Dušauską-Duž. Galima sakyti, kad draugija turėjo savo architektą, nes jis namus priojektavo ir kitiems draugijos nariams – savotiška abipusė parama.“

Gyventojai ir jų istorijos

Vlado Kurkausko biografije gausu skirtingų gyvenimo etapų, kurių gausa sunkiai tilptų šio namo aukštuose ar butuose. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Klaipėdos krašto gubernatorius… Galbūt dėl to ant memorialinės lentelės su bareljefu, kurią pamatytumėte priėję prie pastato, išvystumėte tik vieną pavardę. Ant jos rašoma: „Šiame name 1931 – 1940 m. gyveno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, literatūros ir kultūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Mykolas Biržiška“. Taip pat čia apsigyveno ir jo dukra Marija Biržiškaitė-Žakevičienė-Žymantienė. Marija buvo žinoma menininkė, kūrusi keramikos ir grafikos kūrinius. 1933 m. ji baigė VDU Teisių fakultetą, tačiau supratusi, kad dėl dominuojančio vyrų vaidmens šiame lauke aukštumų nepasieks, vėliau pasirinko menininkės kryptį.

„Marija buvo menininkė, ištekėjusi už teisės studento S. Žakevičiaus. Jis mokėsi užsienyje, buvo stipendininkas. Į Lietuvą grįžo 1937 m. ir dėstė VDU Teisės fakultete. Buvo gimęs Kijeve. 1934 m. nuvyko į Sorboną, vėliau gavo stipendiją į JAV, Harvardo universitetą. Stasys ir Marilė – abu lankė teisės mokslus, tačiau supratusi, kad šioje srityje prasimušti ir siekti karjeros negalės, ji nuėjo į menus.“

Ji studijavo menus garsiojoje M. Dobužinskio studijoje Kaune. Ši studija buvo įsikūrusi architekto V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotame name, kuriame gyveno ir pats dailininkas. Šis namas – vienas pirmųjų modernizmo architektūros pavyzdžių Kaune, o jo pastatymo metu tai buvo ir aukščiausias miesto gyvenamasis namas. Įdomu, kaip šios studijos mokinė Marija Žakevičienė vertino savo gyvenamąjį pastatą: ar jis jai buvo kasdieniškas, gal priminė paprastą gyvenamą dėžę, o gal kiekvieną dieną buvo savaip įdomus. Ar kada pagalvojo, kad šio teksto autorei, praeinančiai pro jį, jis primins storą enciklopedijos knygą. Ir tik vėliau sužinosiu, kad pati Marija rašė į Lietuviškąją enciklopediją, redagavo jos 9-10-ojo tomų meno skyrius. Beje, nepatingėkite užeiti į šio pastato kiemą, čia pamatysite kur kas įvairesnį ir žaismingesnį vaizdą, kuris kasdien vis kitoks, susijęs su ir dabar čia gyvenančių žmonių kasdienybe.

Suprasdami, kad sovietų represijų neišvengs, 1944 m. Biržiškos pasitraukė į Vokietiją, o nuo 1949 m. gyveno JAV. Vladas Kurkauskas po okupacijos buvo atleistas iš užimamų pareigų, pasitraukė į Vokietiją. Vėliau, karo metais, grįžo į Lietuvą, tačiau prasidėjus antrai sovietinei okupacijai slapstėsi, vėliau buvo legalizuotas, dirbo agronomu, mechaniku statybos techniku kolūkiuose ir apsigyveno Kaune.

Medeinės Rainytės tekstas

Šaltiniai:

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

Už pasidalintas istorijas apie Biržiškų šeimą tariame ačiū M. Biržiškos anūkei Danutei Barauskaitei-Mažeikienei!

D. Strikulis, Mstislavo Dobužinskio meno studija. Šiaurės Atėnai, 2012-02-03. 

Virtuali paroda „Mykolas Biržiška. Dvasios kultūra ir kilnūs principai“. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 

Mykolas Biržiška. Mažeikių krašto enciklopedija. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Rainytės ir Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2021 m.