Žilvinas Rinkšelis

1932-ieji. Kaip tuo metu Kaune įprasta, bendrai statytis namą susiburia keli tos pačios profesijos atstovai – tokiu būdu Kaune atsirado nemažai daugiabučių. Juose įsikurdavę savininkai dažnai čia ne tik gyvendavo, bet ir dirbdavo. Šio namo atveju tai buvo keturi gydytojai.

1937 m. pastatyto gyvenamojo namo su ligonine projekto autorius architektas S. Kudokas. Pastato pusrūsyje buvo virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos bei samdinių kambariai. Pirmame aukšte buvo šeimininkų butas, ligonių laukiamasis ir daktaro kabinetas. Antrame – V. Kuzma įrengė 10 lovų ligoninę, kuri pradėjo veikti 1938 m.

Šio pastato projektas nėra originalus. Išlikę dokumentai liudija, kad jis „nurašytas“ nuo kito panašaus projekto, pritaikant jį Kaunui. Originali pastato funkcija – sveikatos centras, kuriame buvo įrengta sporto salė, ambulatorija. Jame taip pat vyko žydų bendruomenės susitikimai ir kultūriniai renginiai.

Namo statybos vyko dviem etapais. Iš pradžių, 1931 metais, architektas V. Landsbergis suprojektavo namą signataro Petro Klimo broliui Sergijui Klimui. 1939 m. namo valdytoju tapo diplomatas Kazys Škirpa, kurio iniciatyva buvo pastatytas antrasis namo korpusas ir garažas.

Siauruoju galu į gatvę atgręžto keturaukščio namo grožį kuria trijų skirtingų tūrių kompozicija. Unikalaus žavesio ir modernumo pastatui taip pat suteikia linijų žaismas, suapvalinti kampai, įgilinta pirmojo aukšto dalis ir smulkieji dizaino elementai: turėklai, vartų puošyba.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungos „Pienocentro“ kompleksas Kaune yra vienas išraiškingiausių moderniosios pramonės architektūros objektų, kurį projektavo žymiausi to meto architektai ir inžinieriai.

Šį namą 1933 metais pradėjo statytis Ksenija Langienė – Kauno elektros stoties direktoriaus Artūro Langės našlė. Šių dienų kauniečio akiai, iš pirmo žvilgsnio, šis namas gal ir nėra išskirtinis, tačiau įsivaizduokite koks modernus jis atrodė prieš daugiau, nei 80 metų!

Garsiems gydytojams priklausęs didelis namas išsiskiria „nyderlandiška“ fasado estetika. „Švarios“ architektūros pastate išskirta tik centrinė – laiptinės tūrio dalis – ir įėjimas, į kurį veda kelių pakopų laiptai.

Žaliakalnio šlaite įsitvirtinęs pastatas ir jo gyventojai turi kone geriausią apžvalgos aikštelę kiekviename savo lange. Santūrios architektūros pastatą išsiskiria vieta ir įspūdinga stogo terasa.