Žilvinas Rinkšelis
2020 gruodžio 13
Namas, kuriame 1927–1940 metais įsikūrė Italijos ambasada priklausė statybų bendrovės „Mūras“ savininkui, verslininkui Romanui Polovinskui. To meto turtuoliui priklausė ir daugiau reikšmingų nekilnojamojo turto objektų: daugiabutis gyvenamasis namas miesto centre, vasarnamis su kavine ir vila Kulautuvoje.
2020 gruodžio 13
Akcinės bendrovės „Ragutis“ namas savo architektūra išsiskiria bendrame miesto kontekste. Jame persimaišo monumentalumas ir elegancija. Naujai interpretuotus barokinius elementus papildo tautiniai motyvai: tulpių pynės, besileidžiančios erkerių kraštais, liaudies drožinių imitacijos palangėse ir plokštumose tarp aukštų „pakabinta“ „Ragučio“ atributika.
2020 gruodžio 7
Po ilgų dešimtmečių tylos, 1987-aisiais ant Parodos kalno, kartu su Mažuoju ąžuolynu ėmė mirguliuoti ir raudonų plytų mūras. Tikras (architektūros) riteris – architektas Boleslovas Zabulionis ant kalvos įkurdino pilį su aukštu bokštu, tiesa ne gynybai – o knygų saugojimui.
2020 gruodžio 6
Pirmasis Lietuvos aklųjų institutas duris atvėrė 1928 metais. Reikšminga šios švietimo įstaigos data laikomi ir 1937-ieji, kuomet buvo pastatytas modernus ir naujas instituto pastatas. Į jį iš senojo medinio pastato persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Projekto autorius – žymus to meto mokyklų, visuomeninių ir privačių pastatų projektuotojas architektas Stasys Kudokas.
2020 gruodžio 6
Tarpukariu Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode atsiradę architektūros objektai įdomūs ne tik savo istorija, bet ir skirtingais funkciniais tipais. Gelžbetonio arkų laikomas tiltelis virš vandens tiesia vieną pagrindinių sodo takų, o taip pat yra vienas iš dviejų patekimų į tvenkinyje esančia salą su nameliu.
2020 gruodžio 3
Mūrinį dviejų aukštų namą pagal Moisiejaus Segalovskio projektą Marta Engelman ėmėsi statyti 1911 metais, sklypą šioje valdoje nusipirkusi iš ankstesnio jos šeimininko Antano Rabašausko. 1912 metais namas jau buvo apgyvendintas ir išnuomotas. Pastačius jį, pastatai uždarė vidinį kiemą, į kurį nuo šiol buvo patenkama per bromą, jame užveistas sodelis.
2020 gruodžio 3
Kaune yra vietų, kuriose į vieną krūva susispietė itin daug modernizmo pastatų. Viena tokių „salų“ – Trakų ir K. Būgos gatvių rajonas. Čia galima rasti ne tik nemažą dalį J. Pero projektuotų gyvenamųjų pastatų, bet ir paties architekto namą. Trakų gatvės pradžioje, 1934 metais J. Peras pasistatė dviejų butų namą.
2020 gruodžio 1
Jei ne tarpukariui būdingi suapvalinti kampai, tipiškos to meto įvažos į kiemą ir šlatinis stogas, galėtum sakyti, kad prieš akis beveik tipiškas pokario daugiabutis. Tačiau jį suprojektavo žymus tarpukario Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o keturių aukštų name anuomet apsygyveno visa eilė žinomų to meto miestelėnų ir visuomenės veikėjų.
2020 lapkričio 30
Kulniuodami Trakų gatve, praeiname stambų dviejų aukštų pastatą, jis atsitraukęs nuo gatvės, todėl turi erdvų ir žalią kiemą. Priėję arčiau, pamatysite širdėlėmis puoštus tvoros virbus – tai Olgos ir jos vyro, žinomo tarpukario gydytojo, Vitalijaus Gusevo namas ir privati ligoninė. Šeimininkai su dukromis į šį namą atsikraustė 1934 m. ir gyveno jame iki pat Lietuvos okupacijos 1940-aisiais.