Žilvinas Rinkšelis

Šio modernistinio daugiabučio nuotraukas jau anuomet tiražavo periodinė Kauno spauda. Pastatas laikytas „modernišku, pavyzdiniu“ ir 1937 m. įtrauktas į premijuotinų sąrašą. Žinoma, labiausiai įsimenanti namo detalė – priekinį fasadą puošiantys „prancūziškojo“ tipo balkonai.

Šio pastato projektuotojui teko komplikuota užduotis – nepatogiame ir ilgame sklype sutalpinti 12 klasių mokyklą ir pedagogikos muziejų. Sprendimas – ilgas ir nutysęs pastatas, kurį tarsi sustabdo du pastato korpusai. Juose įrangti įėjimai specialiai įgilinti tam, kad ilgo pastato įspūdis būtų dar ryškesnis.

1932-ieji. Kaip tuo metu Kaune įprasta, bendrai statytis namą susiburia keli tos pačios profesijos atstovai – tokiu būdu Kaune atsirado nemažai daugiabučių. Juose įsikurdavę savininkai dažnai čia ne tik gyvendavo, bet ir dirbdavo. Šio namo atveju tai buvo keturi gydytojai.

1937 m. pastatyto gyvenamojo namo su ligonine projekto autorius architektas S. Kudokas. Pastato pusrūsyje buvo virtuvė ir kitos pagalbinės patalpos bei samdinių kambariai. Pirmame aukšte buvo šeimininkų butas, ligonių laukiamasis ir daktaro kabinetas. Antrame – V. Kuzma įrengė 10 lovų ligoninę, kuri pradėjo veikti 1938 m.

Šio pastato projektas nėra originalus. Išlikę dokumentai liudija, kad jis „nurašytas“ nuo kito panašaus projekto, pritaikant jį Kaunui. Originali pastato funkcija – sveikatos centras, kuriame buvo įrengta sporto salė, ambulatorija. Jame taip pat vyko žydų bendruomenės susitikimai ir kultūriniai renginiai.

Namo statybos vyko dviem etapais. Iš pradžių, 1931 metais, architektas V. Landsbergis suprojektavo namą signataro Petro Klimo broliui Sergijui Klimui. 1939 m. namo valdytoju tapo diplomatas Kazys Škirpa, kurio iniciatyva buvo pastatytas antrasis namo korpusas ir garažas.

Siauruoju galu į gatvę atgręžto keturaukščio namo grožį kuria trijų skirtingų tūrių kompozicija. Unikalaus žavesio ir modernumo pastatui taip pat suteikia linijų žaismas, suapvalinti kampai, įgilinta pirmojo aukšto dalis ir smulkieji dizaino elementai: turėklai, vartų puošyba.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjungos „Pienocentro“ kompleksas Kaune yra vienas išraiškingiausių moderniosios pramonės architektūros objektų, kurį projektavo žymiausi to meto architektai ir inžinieriai.

Šį namą 1933 metais pradėjo statytis Ksenija Langienė – Kauno elektros stoties direktoriaus Artūro Langės našlė. Šių dienų kauniečio akiai, iš pirmo žvilgsnio, šis namas gal ir nėra išskirtinis, tačiau įsivaizduokite koks modernus jis atrodė prieš daugiau, nei 80 metų!