Žilvinas Rinkšelis
2019 vasario 3
Yra toks posakis: „Nėra nieko laikinesnio už amžiną“. Jis puikiai tinka trumpam Mykolo Sleževičiaus (1882–1939) asmenybės nupasakojimui. Tai buvo žmogus, prie valstybės vairo stojęs kritiniu momentu, laikinai perkėlęs jos sostinę į Kauną, čia pasistatęs namą, čia, galiausiai, ir miręs 1939 m. Bet apie viską nuo pradžių.
2019 vasario 3
Ar žinojote, kad šio namo savininkui teko gerai pavargti, kad galėtų jį tokį aukštą pasistatyti? Vienu turtingiausių tarpukario Lietuvos žmonių vadintas advokatas Kazimieras Škėma užsakė išraiškingos architektūros gyvenamąjį namą, kuris pagrįstai gali būti tituluojamas Putvinskio gatvės puošmena.
2019 vasario 3
Tai viena moderniausių to meto privačių ligoninių buvo ne tik gydomi vidaus ir nervų ligų ligoniai, bet ir gyveno pats savininkas. Butas ketvirtajame pastato aukšte su atvira terasa rekreacijai, atveria vieną gražiausių Naujamiesčio panoramų.
2019 vasario 3
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu pastatyta Tyrimų laboratorija tapo ne tik moderniu to meto mokslo ir tyrimų centru, bet ir iki šiol išlieka unikaliu europinio funkcionalizmo pavyzdžiu Lietuvoje.
2019 vasario 3
Veržliai išsišaunančius Žemės ūkio rūmus suprojektavo juose įsteigto Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas. Kartu su greta esančiu gyvenamuoju namu, šie rūmai formavo architektūrinius vartus į Parodos kalną.
2019 vasario 3
Būtų klaidinga tapatinti medicinos fakulteto pastatą su mirtimi. Tačiau be jos papasakota rūmų atsiradimo ir raidos istorija paprasčiausiai būtų nepilna. Nepretenduojame į išsamų istorijos aprašymą, atrinkome tik pačias reikšmingiausias detales. Ir jos nebūtinai liūdnos – vienos jų mažų mažiausiai vertos detektyvo, kitos – pažymėtos modernizacijos iššūkiais.
2019 vasario 3
Sklypo gilumoje pasislėpęs namas dažnai stokoja praeivių dėmesio, tačiau galėtų drąsiai papuošti bet kurios centrinės miesto gatvės veidą.
2019 vasario 3
„Kas bus Europos krepšinio nauji čempionai?“ Šis klausimas 1939 m. pavasarį sumirgėjo Lietuvos laikraščių antraštėse ir nerimu suspaudė širdis tūkstančiams sirgalių. Gegužės 21–28 d. jie būriais traukė į dažais kvepiančią Sporto halę, atidarytą Kauno Ąžuolyne Trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių proga“ (Giedrė Jankevičiūtė, „Optimizmo architektūra Kauno fenomenas, 1918–1940“).
2019 vasario 3
„Lietuvos Lloydas“ – reikšmingas administracinės paskirties pastatas Kaune. Jo vertę didina dar ir tai, kad tarpukariu Kaune privačios bendrovės nuosavas biuras vis dar buvo nedažnas reiškinys.