Vytauto Didžiojo karo muziejus
64, K. Donelaičio gatvė Gauti maršrutą
1930 - 1936
V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Kriščiukaitis
1930–1936 m. Kauno Vienybės aikštėje buvo pastatytas tikras modernizmo šedevras, kuris karūnavo Kauno tarpukario modernizmo architektūrą. Pastato unikalumą išryškina ir paskirtis – čia, po vienu stogu, įsikūrę du labai skirtingi, tačiau Lietuvai svarbūs Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejai.
Dar tarpukariu architektų V. Dubeneckio, K. Reisono ir K. Kriščiukaičio sukurtas Vytauto Didžiojo muziejų kompleksas ir buvo sumanytas kaip atkurtos valstybės stiprybės simbolis. Tokiu būdu buvo paminėtos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės. Jaunai ir vargingai valstybei buvo per brangu pastatyti tokio dydžio pastatą, tad daugiau nei pusę reikalingos sumos suaukojo Lietuvos žmonės. Aukojo visi - nuo aukščiausio rango pareigūnų iki kaimuose gyvenusių paprastų žmonių. 1936 m. vasario 16 d. duris iškilmingai atvėrė Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, kuris iškart buvo padalintas į dvi atskiras institucijas Kultūros (dab. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus) ir Karo muziejus (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus).
Modernios interjero detalės, santechnikos priemonės, baldai buvo perkami bendrai – abiems muziejams, tad iki šiol yra išlikęs abiejų muziejų vientisumas. Pastato architektūra įspūdinga – lakoniški, tačiau įdomūs architektūriniai sprendimai puikiai dera su autentišku interjeru. Ypač ryškiai matomi tautiniai simboliai. Pusapskritė amfiteatrinės auditorijos erdvė leido pastato išorėje suformuoti „Karūnos idėją“, kuri įprasmino Vytauto Didžiojo karūną ir M. K. Čiurlionio paveikslų vizijas. Pagrindinis pastato fasadas primena Gediminaičių stulpus. Pačiame Vytauto Didžiojo karo muziejuje įkurta Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kripta, kuri dar labiau pabrėžia pastato reikšmę valstybei. Balto marmuro lentose iškaltos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pavardės.
Objekto turinio administratoriai
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.