Verslininko Romano Polovinsko namas
45, Gedimino gatvė Gauti maršrutą
1932
Arnas Funkas
Polovinskai – sena kauniečių giminė, pasižymėjusi ne tik visuomenine, bet ir politine veikla tautinio atgimimo ir nepriklausomybės metais. Pirmasis pasaulinis karas didžiąją dalį šeimos nubloškė į Rusijos imperijos gilumą, o palankios sąlygos grįžti susidarė tik Lietuvai atgavus valstybingumą. 1894 m. gimęs Romanas Polovinskas iš Lietuvos pasitraukė atslinkus frontui, o atgal, su brolio pagalba, grįžo jau būdamas 28-nerių, 1922 m.

Tai buvo giminė, įvairiais gyvenimo tarpsniais demonstravusi ūkiškumą, polinkį į prekybą, naujus sumanymus, tampančius pajamų šaltiniu, tačiau būtent Romanas, kaip niekas kitas, įkūnijo verslumo jausmą, sugebėdamas tapti giminės milijonieriumi. Jaunojo Polovinsko „verslo imperijos“ pradžia – 1923-ieji, kuomet su kompanionu Pranu Urbonu jiedu įkūrė statybų bendrovę „Mūras“. Statybų verslas, kaip ir nekilnojamasis turtas, anuomet buvo tikra aukso gysla. Tai lėmė ne tik besikurianti valstybė, jos ūkis, bet ir statybų karštinę išgyvenantis Kaunas, kurią laikinai pristabdė tik „didžioji depresija“ – pasaulinė ekonominė krizė. Ilgainiui, tiek statybų bendrovė, tiek ir pats Romanas užėmė reikšmingą vietą ano meto Lietuvos verslo pasaulyje, o kurį laiką buvo ir „tautišką turtuolių dvasią puoselėjusios Lietuvių verslininkų sąjungos pirmininku“ (B. Gailius, Šeima tarpukario Lietuvoje: Polovinskai. Naujasis židinys-Aidai, 2011/6).

Prakutęs verslininkas 1932 m. pasistatė didelį gyvenamąjį namą miesto centre. Namo savininko statusas, požiūris į naujoves, panašu, natūraliai padiktavo ir pastato projekto autorių – išraiškingos ir plastiškos architektūros pastatą suprojektavo savitu kūrybos braižu pasižymėjęs modernistas A. Funkas. Prabangus pastatas turėjo dviejų boksų garažą uždarame kieme, liftą. Pirmojo aukšto patalpos, išsiskiriančios dideliais vitrininiais langais, buvo skirtos komercijai – numatyta kirpykla ir dvi krautuvės. Vieną jų ilgą laiką nuomojosi lietuvių studentų vartotojų bendrovė „Studentai“. Name buvo įsikūrusi ir savaitraščio „Sekmadienis“ redakcija. To meto spauda netruko jo praminti „rangovo Polovinsko rūmais“ – čia apsigyveno pats Romanas su žmona Nina, o taip pat ir kiti plačios giminės nariai. Kiekviename pastato aukšte suprojektuota po du butus – šešių ir keturių kambarių. Nedidelės patalpos įrengtos pastogėje. Name taip pat įsikūrė ir pati „Mūro“ bendrovė. Prasidėjus sovietinei okupacijai, namo šeimininkas su žmona pasitraukė į Vakarus. Mirė 1966 m. JAV.

Žilvinas Rinkšelis
Objekto turinio administratoriai
Šis objektas neturi priskirtų turinio administratorių.
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.