Šv. Onos koplyčia
16, 1908 Gauti maršrutą
1998 m.
Feliksas Jackevičius ir Gediminas Jurevičius
Vaizdingame miško parke paskendusi koplyčia

Po Pirmojo pasaulinio karo, išaugus Kačerginės vasarvietei ir padaugėjus gyventojų, susirūpinta jų dvasiniu gyvenimu, imta svarstyti apie šventovės statybą. Tarpukariu Kačerginėje apsistodavęs architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 1936 m. parengė unikalios koplyčios projektą: „Tėtė ją suprojektavo iš medžio, lengvą, perregimom sienom, kad pastatyta pušyne neatsiskirtų nuo gamtos – Dievo bažnyčios“ (iš prof. V. Landsbergio prisiminimų). Tačiau užsakovams ji pasirodė pernelyg netradicinė, todėl 1938 m. pasistatydino kitokią. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija sujaukė parapijos bendruomenę, religinis gyvenimas nutrūko.
Po 1994 m. susikūrusi nauja religinė bendruomenė ėmėsi iniciatyvos atkurti Kačerginės koplyčią. Naujoji koplyčia pastatyta 1998 m. remiantis V. Landsbergio-Žemkalnio 1936 m. projektu, kurį koregavo architektai Feliksas Jackevičius ir Gediminas Jurevičius. Statyba užtruko 4 mėn. Koplyčią pašventino 1998 m. gruodžio 26 d.

Stikliniai Rojaus vartai

Nors iki Antrojo pasaulinio karo V. Landsbergis-Žemkalnis suprojektavo ne vieną bažnyčia Lietuvoje, Kačerginės koplyčia, visų pirma, išsiskyrė savita, laiką pralenkiančia, filosofija. Pastatas, tampantis ne akcentu, bet jį supančios aplinkos darnia dalimi, kuriame net būdamas viduje gali jausti ryšį su aplinka, tarsi su ja susiliedamas. Deja, ši idėja realizuota tada, kada ši idėja pasaulyje jau nebebuvo tokia avangardinė. Šiaip ar taip, nepaprastai džiugu, kad šią nuostabią idėją galime „išskaityti“ iki šiol. Štai kaip ją perskaitė 2018 m. vykusios tarptautinės jaunimo vasaros stovyklos dalyvis: „Niekada nemaniau, kad Rojaus vartai gali būti stikliniai“ (Petar Vuckovic, Serbija).
Objekto turinio administratoriai
Šis objektas neturi priskirtų turinio administratorių.
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.