Sugiharos namai
30, Vaižganto gatvė Gauti maršrutą
1939 m.
J. Milvydas
Kaunas pasaulyje ir pasaulis Kaune

Retas namas Lietuvoje galėtų pasigirti tokia reikšminga ir pasaulyje išgarsėjusia istorija. Ir nors pastatai dažnai tampa prieglobsčiu ištisoms kartoms, vienetai galėtų pasakyti: „tapau prieglobsčiu tūkstančiams“. 1939 m. lipdydamas tipišką Žaliakalnio vilą, švietimo ministras Juozas Tonkūnas net neįsivaizdavo, kad stato paminklą ateities kartoms. Jis šiame name taip ir neapsigyveno, o prasidėjus sovietinei okupacijai buvo ištremtas į Sibirą.

1939 m. rugsėjo 1 d. prasideda Antrasis pasaulinis karas. Tiesa, nors Lietuva vis dar nepriklausoma, jos link ima judėti daugybė pabėgėlių iš okupuotos Lenkijos, tikėdamiesi, bent jau kurį laiką, čia būti saugūs ir iš čia emigruoti į kitas valstybes. Tais pačiais metais Japonijos vice konsulu Lietuvoje paskiriamas Č. Sugihara. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą. Ji tampa penkiolikta SSRS respublika. Prasidėjus Žiemos karui Suomijoje ir sovietams sutikus praleisti žydų tautybės asmenis, vienintelis kelias pasprukti lieka per Sovietų Sąjungą. Tačiau, tai vis dar nėra taip paprasta. Kad karo pabėgėliai galėtų palikti okupuotos Lietuvos teritoriją, jiems reikėjo gauti tranzitines vizas, kurias išduodavo Japonijos konsulas. Daugiau nei šimtas žydų kasdien ima plūsti į Japonijos konsulatą, įsikūrusį J. Tonkūno viloje, kad gautų vizas ir per Japoniją pasiektų Ameriką ar kitus įmanomus kraštus. Kaunas tampa savotišku lokalaus pasaulio centru, o konsulo Č. Sugiharos išduotos tranzitinės vizos, išgelbėja daugiau kaip 6000 karo pradžioje į Lietuvą atblokštų karo pabėgėlių.

Istorijos, kultūros ir paveldo ambasada

1999 m. įsteigto Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ mecenatai Birutė ir Ramūnas Garbaravičiai nupirko namą iš paveldėtojų ir perdavė jį memorialinio muziejaus, pavadinto Sugiharos namais, naudojimui. Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas tam, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Č. Sugiharos atminimas greta ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams. Dabarties kartoms tai primena grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.

2017 m. grupė dažytojų iš Japonijos atvyko ne tik įprasminti jiems itin svarbaus istorinio herojaus namo rekonstrukcijos, bet ir... „(...) padovanoti kitiems kuo daugiau laimės! Akcijos metu taip pat buvo paaukota pinigų suma, skirta muziejaus pastato rekonstrukcijai. Kartu su vietos meistrais atliktas langų rėmų, sienų, palangių, grindų tvarkymas. Nors Kaune seniai nebeliko ambasados, kadaise suteikusios neįkainojamą pagalbą pasaulinės nelaimės ištiktiems žmonėms, nepaprastai džiugu, kad šis pastatas šiandien tampa jungiančiu tiltu ne tik tarp tautų, bet ir šalių bei kultūrų, kurias skiria dešimtys tūkstančių kilometrų.

Žilvinas Rinkšelis
Objekto turinio administratoriai
Šis objektas neturi priskirtų turinio administratorių.
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.