Mašiotų šeimos vasarnamis vad. „Mašiotyne“
, Unnamed Road Gauti maršrutą
1936–1940 m.
V. Landsbergis-Žemkalnis
Pušyno kampelis vadinamas „Mašiotyne“

Tarpukariu klestėjęs Kačerginės kurortas vasaromis buvo gausiai lankomas ne tik poilsio ištroškusių miestiečių, bet ir tapęs lietuvių inteligentų vasaros susibūrimo vieta. Nemuno kaimynystė, neaprėpiami pušynai savo žavesiu paviliojo ir pedagogą, matematiką Joną Mašiotą. Grįžęs iš Rusijos, nuo 1919 m. jis mokytojavo Marijampolės gimnazijoje. 1922 m. studijavo matematiką Berlyno ir Ciuricho universitetuose. Vėliau dirbo Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, o 1943 m. paskirtas vyresniuoju mokytoju Vilkijoje. 1936 m. Jonas kreipėsi į architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, prašydamas suprojektuoti nuolatiniam gyvenimui tinkamą namą Kačerginėje, o 1937 m., kartu su sutuoktine Veronika, apsigyvena naujame name.
Mašiotai – garsi Lietuvos giminė, gausi aktyviais visuomenės veikėjais, pedagogais, kultūros ir mokslo puoselėtojais nuo pat tautinio atgimimo laikų. Jono Mašioto tėvas Pranas (1863–1940) buvo visoje Lietuvoje didžiai gerbiamas pedagogas bei rašytojas. Jo mokinys V. Landsbergis-Žemkalnis taip atsiliepė apie savo mokytoją: „Mokytoją Praną Mašiotą labai mylėjo ir gerbė mokytojai ir mokiniai. Visados jis buvo geros nuotaikos, besišypsantis.“ Taigi, atsidėkodamas savo mokytojui, architektas suprojektavo gyvenamąjį namą Kaune ir Jono tėčiui Pranui, kuriame jis gyveno nuo 1929 iki 1940 m.

Atminimas virtęs „Pasakų parku“

P. Mašiotas garsėjo kaip vaikų rašytojas, literatūros vadovėlių autorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Nuo 1929 m., išėjęs į pensiją, P. Mašiotas atsidėjo literatūrinei kūrybai ir vertimams. Jo kūrybinis ir mokslinis palikimas: per 150 knygų vaikams, taip pat matematikos, fizikos, rašybos vadovėlių parengimas pradinėms ir vidurinėms mokykloms. Tarp šių darbų – tokie vaikų literatūros klasika tapusių kūrinių, kaip „Guliverio kelionės“, „Robinzonas Kruzas“ ir kt. vertimai. P. Mašiotas pas savo sūnų Kačerginėje praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Čia stovėjusioje pavėsinėje rašytojas dirbo gerėdamasis panemunės gamta, primindavusia jam gimtuosius Pustelninkus.
Po 1990 m. P. Mašioto anūkė B.Mašiotaitė-Kronienė, iš tėvo Jono paveldėtą vasarnamį ir maždaug 1 ha žemės sklypą Kačerginėje padovanojo miesteliui su sąlyga, kad vasarnamis bus ir toliau prižiūrimas ir puoselėjamas Mašiotų atminimas. 2002 m. savo veiklą Kačerginėje pradėjo Prano ir Jono Mašiotų atminimo puoselėtojų draugija, puoselėjanti kultūros paveldą ir parkelyje prie namo įkūrusi rašytojo „Pasakų parką“, kuriame atgimsta įvairūs autoriaus herojai. Draugija čia organizuoja vaikų kūrybines stovyklas ir kartu su miestelio bendruomene kuria „Mašiotynės“ ateities vizijas.
Objekto turinio administratoriai
Šis objektas neturi priskirtų turinio administratorių.
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.