Leidėjo K. Puidos namas
, Unnamed Road Gauti maršrutą
1938 m.
Rašytojas, leidėjas ir vertėjas

Kazys Puida (1883–1945) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas, dažnai siejamas su tarpukariu (1936 m.) išleistu ir Sąjūdžio metais (1989 m.) antrojo leidimo sulaukusiu istoriniu romanu „Magnus Dux“. Knygoje vaizduojami XIV a. istoriniai įvykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, aprašomas Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis. Tačiau, nepelnytai primirštas, K. Puida nusipelnė kur kas labiau – tai buvo XX a. pr. naujosios rašytojų kartos žmogus. Rašytojas gimė 1883 m. Šėtijų kaime, Šakių rajone. Būsimojo rašytojo vaikystė prabėgo ant Nemuno kranto, daugiavaikėje pasiturinčio ūkininko šeimoje. Kazys mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau išvyko studijuoti į Vokietiją. Berlyno Politechnikos institute įgijo elektros inžinieriaus specialybę.

Kūrybinį kelią K. Puida pradėjo dar spaudos draudimo metais. Iki Pirmojo pasaulinio karo Puida buvo vienas produktyviausių lietuvių rašytojų, vėliau taoęs nepralenkiamu vertėju. Nepriklausomybės metais dirbo „Švyturio“ knygų leidybos bendrovėje, vėliau tapo „Spindulio“ spaustuvės, įsteigtos sujungus „Švyturio“ ir Valstybės spaustuves, vadovu. Savo lėšomis ir pastangomis įsteigė ir vadovavo knygų leidimo bendrovei „Vaiva“, kuri leido lietuvių ir užsienio rašytojų grožinę literatūrą. Per savo gyvenimą K. Puida išvertė 61 knygą, lietuviškai prakalbindamas H.Sudermanną, M.Reidą, O.Wilde`ą ir kitus pasaulio rašytojus. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse įsigijo ūkį Nausėdų kaime netoli Panevėžiuko, pasistatė namą, kuriame apsigyveno su šeima. Čia ir mirė 1945 m. Palaidotas Panevėžiuko kapinėse.

Miestietiškas Puidų dvaro „rūmas“

Tarsi romane aprašyta Vytauto laikų valstybė „nuo jūros iki jūros“, taip ir Puidų namas, lyg koks našlaitis, stovi pastatytas viename šiauriausių Kauno rajono kampelių. Naujasodžių kaimas šiandien akimis palydimas daugelio važiuojančių greitkeliu Vilnius–Klaipėda, tačiau vargiai pastebimas besislepiantis medžių lapijoje. Įdomu tai, kad informacijos internete stokojantis Naujasodžių kaimas, kaip ir rašytojo namas kitaip dar vadinamas Puidinės (Naujasodžių) dvaru, o vietiniai ir patį kaimą yra praminę Puidyne. Iki šiol tebestovintis, miestietiškas dviejų aukštų mūrinis namas veikiau primena beribėse laukų platybėse pasiklydusią modernią miestietišką vilą, nei tradicinį, į kraštovaizdį įsiliejusį dvarą.

Šiaip ar taip, iki šiol namas yra vienas iš Naujasodžių arba Puidinės dvaro priklausinių, sudarančių bendrą išlikusių dvaro pastatų ansamblį, kurį sudaro K. Puidos namas (rūmai), du namai ir ūkinis trobesys. Mūrinį dviejų aukštų namą K. Puida pasistatė 1938 m. ir čia su antrąja žmona Stefaniaj Girdvainyte gyveno iki 1945 m. Tokie modernūs užmiesčio dvarai-sodybos – pakankamai paplitęs to meto reiškinys. Juos turėjo daugelis žymių politikos, visuomenės ir kultūros veikėjų. 1939 m. vienkiemiui priklausė 23 ha žemės, buvo kuriamas modernus ūkis, kitų tarpe išsiskiriantis modernios architektūros gyvenamuoju sodybos namu.

Objekto turinio administratoriai
Šis objektas neturi priskirtų turinio administratorių.
Panašu, jog srautas tuščias.
Panašu, jog srautas tuščias.