Kauno „dangorėžiai"

Daugelis šiandien didžiai nustebtų išgirdęs, kad Kaune kadaise būta dangoraižių. O jie vis dar stovi ir juos galima aplankyti! Tik kur juos rasti? Neabejotinai, daugelis iš jūsų šypteltų sužinojęs, kad šiuo epitetu tarpukario Kaune buvo apibūdinami viso labo penkių, šešių ar septynių aukštų pastatai – tokie mums įprasti šiandien.

Sostine tapęs miestas iš carinių laikų paveldėjo plokščią ir provincialų įvaizdį. Ypač į akis krito naujoji miesto dalis, vadinama Naujamiesčiu, ilgainiui tapusi pagrindine ir reikšmingiausia statybų aikštele. Apstatyta neaukštais, daugiausia mediniais namais, ši miesto dalis atrodė nykiai ir nuobodžiai. Panoramoje išsiskyrė nebent soboro kupolai arba stambūs gamyklų tūriai, smaigstomi kaminų. Tuo tarpu jau 1930 m. vietinė spauda fiksavo miestą apėmusią statybų karštinę: „Statosi biznieriai, statosi pramoninkai, valdininkai ir paprasti žmoneliai. Skirtumas tiktai toks, jog vieni varo miesto centre dangoraižį, o antri kur priemiestyje kuklią vilelę. Lušnų gadynė jau seniai praėjo, nes miesto valdyba tokioms statyti leidimų neduoda“. (Moderniškasis Kaunas, Naujas žodis, 1930, nr. 23-24).

Keliaudami šiuo maršrutu pabandykite įsivaizduoti, kokie didžiuliai pokyčiai tarpukario nepriklausomybės dešimtmečiais vyko sparčiai modernėjančiame Kaune, jei dangoraižiai dygo ne tik miesto panoramoje, bet ir miestiečių galvose.